- kauzūras
- kauzū̃ras sm. ppr. pl. (2) plaukai, kuodas, gaurai: Aš tau kauzūrùs nurausiu, t. y. plaukus J. Pamotės dažnai vaikams kauzū̃rą peša Krkl. Įkišo kauzū̃rą į darbą Ll. Žentas kauzū̃rą pasistatęs ir vaikščio[ja] J. Apžėliau kauzū̃rais, reiks apsikirpti Vkš. Nelabasis nutvėrė už kauzūrų su abim rankim I. Kauzū̃rais susivėlusiais Šts.
◊ į kauzūrùs įsivélti imti mušti: Tylėk nesisprečijęs, o įsivelsu į kauzūrùs! Plt.kauzūrùs įdúoti būti sumuštam: Kad taip man, įduotumei kauzūrus už tokį darbą! Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.